*** Epzodas #3 ***

Dar vienas įprastas ir ramus rytas zonoje, tolumoje, bet aiškiai krebžda krovososas, šitas kažko nenori eiti į dienos
šviesą, nors ir užuodžia žmones.. Šalia gerai praminto takučio, lyg ir pasislėpę lyg ir ne, guli du tipai su
automatais, nuo jų sklinda savotiškas vyriškas kvapas gerokai susimaišęs su alkoholiu, gal pastarasis ir atbaido
krovososą. Akivaizdu, kad vaikinai nei kiek nepergyvena dėl jo. Staiga vienas atsimerkė ir atsisėdo, akys nejuda,
atrodo lyg plėšrūnas pajutės grobi. Jo draugas vis dar guli, labiau atrodo kaip negyvas, tik matosi kaip kilnojasi
krūtinė. Pirmasis priklaupė, tyliai užtaisė AK47 ir laukia.
-Aaahhaa! Čyki bryki! – šaukia Antoška šokdamas iš krūmų. "Blin, kas vyksta?!" Nieko nesuprasdamas, dar
nespėjęs atsibusti kartu su juo pašoka ir Niko.
Jo, Antoška pamiegoti nenusiteikęs.. Vakar gerai pasėdėjome, ne vieną butelį damušėm, jis, blet, švintant čia
šokinėja ir kokio bybio? Vos išlaikau atmerktas akis, bandau suprasti ką jos man rodo, o galva užia.. ką matom? Gi
du nususę stalkeriai.. Antoška užtvėręs keliuką smagiai į juos laiko nukreiptą kalašą..
– Nu? Kur einam, pacany? Ką atnešam taip anksti?  – žvaliai ir visai draugiškai klausia Antoška. Nesuprantu, jis
vakar tiek išgėrė ir bl… nieko?..
– Eemm, nu tai mes einam link pelkes.. šiaip, nieko neturim..
– Tai kad nėra čia praėjimo, ir kelias mokamas.
– Ne nu tikrai, va draugas mano.. negerai jam, serga, radiacija dar kažkas.. norėjom bare pagalbos, bet nieko
neturim tai…
– Nu-nu? Tai einat į pelkę skandintis dabar? 😀
– Ne.. sake ten galima daktarą rasti.. tas gal padės..
Antoška pradeda juoktis.. -Daktarą.. kad jus nerasit jo, gi aiškiai nežinot kelio.. bet mes va galim padėt. – stuktelna
man kumščių į petį – ane, Niko?
Aš dar visas guminis, pritardamas tik linksiu galva, o ten atrodo smegenų žėlė teliuškuoja.
– Nu tai ką siūlot, nes niekas čia už dyka nieko nedaro.. Va kuprinė tavo atrodo persunki..
Stalkeriam viskas aišku, be žodžių, nenoriai paduoda kuprine. Imu patikrinti. Skuduru, kažkokiu.. aa vo, 3 kulkos,
ne kažkas bet tiks, Biški radau, tik koks dvacokas blin.. Konservas.. ai, px, lai turi tą konservą, kišu atgal į kuprinę.
Ir! Puse butelio vodkes! Šitą imam. Atiduodu kuprinę.
– Silpnai, vyrai..
– Tai gi sakėm, kad nieko neturim.. – stalkerio veide vos vos pastebimas nerimas, bet balsas ramus.
– Gerai, nu eikit tada, ieškokit, tik nėra čia praėjimo. Reiks sukti atgal.
– O tu tikrai žinai apie pelkių daktarą? – stalkeris aiškiai išmano šitą žaidimą…
– Tai aišku, aš tau ką, į melagį panašus?
Stalkeriai susižvalgo ir paduoda dar keletą susuktų kupiūrų.
– Cha! Subinei laikei? Gerai.. tai va pernai.. pernai reikėjo eiti į pelkę, o dabar bybis žino kur tas jūsų daktaras,
kažkas ji mate toj pelkei, bet tik pora kartų prie užtvankos ir vsio. Pernai daktarėlis kažko ieškojo. Kalbos eina, kad
anas visai išprotėjo.. vsio, davai. Ai, ir aš mačiau ką ten turi, žiūrėk elkis protingai.
Stalkeriai ramiai pro mus praeina.. Matau kaip mane svirduliuojanti stebi..
– Niko, matei, anas triusikuose PM‘a paslėpęs laikė.. – žvengia Antoška
– Nu.. – man burna visai išdžiūvus, o kūnas reikalauja poilsio..
– Ką nu, ką nu?. Atsigauk jau, va turi pachmieliukui, davai einam.
<…>
Pavlikas ir Šponke praėję banditus kurį laiką ėjo tylėdami, gal klausėsi ar jų neseka.. Vienas liesas dvimetrinis,
kitas mažiukas vos 1m65.. Greit dingo už posūkio.
-Tfu, ble, sučiaros, utelės, viską atimti nori..
– Konservą paliko..
– Bet dėl daktaro apipyso, aišku, buvo kad apipis, reikėjo sušaudyti juos!
– Aha sušaudyti.. bybiu turbūt gaiduką būtum spaudęs..
– Užtat PM‘as liko su manim ir dar dėtuve pilna – Pavlikas ištraukęs pistoletą pakraipė. – Šponke, o jei tikrai tas
daktaras išprotėjo? Tu gi mūsų smegenys, o kūnui be smegenų.. vsio?..
– Pavlik, ką smegenys tau sake?
– Mažiau šnekėti, daugiau galvoti, ok, Pavlikas galvos.
Stalkeriai sustoja prie sankryžos, atrodo ramus ir šiltas rytas. Mažiausiai norėjosi sutikti dar viena banditu grupe..
Batai sudrėkę nuo rasos tad pasivaikščiojimas darėsi nemalonus ir norėjosi kiek pailsėti rytmečio saulėje, bet
zonoje tai bene blogiausia poilsio vieta stalkeriui. Šponkė pasuko link tankesnės augmenijos ir pasiekęs šešėlį
pritūpė.
– Ką darai čia?
– Šiksiu blin. – ir Pavlikas jau pasisuko eiti į šoną. – ateik čia. – Šponke jau nusiteikęs rimtai ir nebejuokavo.
– Galvojau tu tikrai šiksi…
Šponkei išlankstant žemėlapį, Pavlikas dar karta apsižvalgė: niekas judviejų nemato, gerai.
– Pavlikai, tu viska atsimeni? Kur rodė toliau eiti?
– Pavlikas atsimena viska!

Updating…
  • Krepšelyje nėra produktų.